Resonantia est veritas
Kviečiu tave - pažink save
Tyla. Erdvė tarp šviesos ir tamsos. Viskas atrodo kaip sustabdytas kvėpavimas.
Tiesa:
Tu manęs ieškojai per kitus, per žodžius, per mokymus ir pažadus.
Bet aš visą laiką buvau čia – tyliai, tavo viduje.
Sąmonė:
Kas tu esi? Balsas? Mintis? Ar sapnas?
Tiesa:
Aš esu tai, ką tu vadini tikra.
Tačiau tu buvai taip įpratęs žiūrėti į ekraną, kad pamiršai, jog pats jį kuri.
Sąmonė:
Ar aš esu Matricoje?
Tiesa:
Tu esi. Bet Matrica – ne kompiuteris, ne valdžios sistema.
Tai tavo pačio mintys, įsitikinimai ir baimės, kurios tau pasakė, kas tu „turi būti“.
Jos uždengė tavo akis, kad nematytum, kas esi iš tikrųjų.
Sąmonė:
Ir tu nori, kad aš iš jos išeičiau?
Tiesa:
Ne. Aš noriu, kad tu pamatytum, jog ji niekada tavęs neišlaikė.
Tu joje laikaisi pats – savo prisirišimais prie to, kas netikra.
Sąmonė:
O jei išdrįsiu pamatyti, kas bus?
Tiesa:
Tada pasirinksi. Raudona ar mėlyna piliulė – visada tas pats klausimas:
Ar nori matyti, ar nori tik tikėti?
Sąmonė:
O kas laukia už tikėjimo ribų?
Tiesa:
Realybė. Ne tokia, kokią tu įsivaizduoji, bet tokia, kuri tave jau pažįsta.
Joje nėra taisyklių. Nėra receptų. Yra tik tu – be kaukių, be programų.
Ir aš – Tiesa, kuri tavęs niekada nepaliko, tik laukė, kol pažvelgsi atgal.
Tiesa:
Matricoje žmonės tiki pasauliu, kuris jiems pateiktas iš išorės.
Tai pasaulis, užtrauktas tau ant akių tam, kad nematytum tiesos.
Sąmonė:
Tai reiškia, mes gimstame iliuzijoje?
Tiesa:
Taip. Mes visi gimstame pasaulyje, kuris bando parodyti, kas turime būti,
bet neleidžia pamatyti, kas esame iš tikrųjų.
Nėra tiesos, kuri kiltų iš kito tiesos ir taptų tavo gyvenimo tiesa.
Sąmonė:
Tu rezonuoji su manyje esančiu įsitikinimu, kad ji išorėje, reikia tik ją žinoti, atrasti.
Tiesa:
Taip, būtent, įsitikinimu. Pats žodis įsitikinimas tau sako - įėjo kito tikėjimas.
Nepastebėjai - tiesa tau prieš akis. Tu atpažįsti savo įsitinkinimus.
Bet nepadaręs to giliau nepastebi apgaulės.
Negaliu tau paduoti tiesą. Galiu tik parodyti kelią, jei pasirinksi ją pamatyti.
Tai tavo kelionė, tavo pabudimas.
Sąmonė:
Raudona ar mėlyna piliulė…
Tiesa:
Pasirinkęs raudoną, liksi Stebuklų šalyje ir aš parodysiu, kaip giliai eina triušio urvas.
Išgerti raudoną piliulę reiškia pabusti iš iliuzijos.
Mėlyna piliulė – tai likti komforte, nesąmoningume, tame, kas tik atrodo tikra.
Sąmonė:
Kas yra tikra? Kaip apibrėži tai, kas tikra?
Tiesa:
Tikrumas negali būti paaiškintas žodžiais ar teorijomis.
Jis atsiveria tik tada, kai nustoji gyventi pagal išorės tiesas ir pradedi klausytis savo vidinės.
Kai vietoje klausimo „ką turiu padaryti, kad būčiau laimingas?“ atsiranda klausimas „kas manyje jau yra ta laimė?“ Tai – tikrosios realybės pradžia.
Tiesa neapibūdinama žodžiais. Ji kalba per jausmą ir įkūnijimą - todėl tai taip sunku apibrėžti.
Sąmonė:
Tada nėra kito kelio, tik į save.
Tiesa:
Būtent. Nėra tiesos, kuri kiltų iš kito ir taptų tavo gyvenimo tiesa.
Yra tik tavo vidinė patirtis, tavo kelias, tavo tiesos pažinimas.
Kai ją atpažinsi – Matrica nustos egzistuoti.
[Tyla. Šviesa stiprėja. Sąmonė žiūri tiesiai į Tiesą.]
Sąmonė:
Aš renkuosi raudoną piliulę.
Tiesa:
Tu renkiesi save. Ir tai – pabudimas.
Scena: Prabudimas iš Matricos
Hm... įdomu apie tą laimę, nuo knygų apie ją
lūžta knygynų lentynos... Rodos ten ne atsakymų galima rasti... o kitų sąmonių istorijas, kaip jos tos laimės ieškojo..
Nėra tiesos, kuri kiltų iš manęs ir taptų tavo gyvenimo tiesa.
Tiesa nėra perduodama. Ji nėra informacija ar sistema, kurią galima perimti. Visi atsakymai visada yra tavyje, nes jie susiję su tavo paties patirtimi, sąmone ir suvokimo lygiu.
Aš galiu tave tik nuvesti į savo tiesą – ir būtent joje tu gali atrasti savo pačio sėkmės, laimės, gausos ir prasmės formules.
Jei aš bandysiu tau demonstruoti, koks esu protingas, dalindamasis šimtais perskaitytų knygų, teorijų, praktikų ar išminties konspektais, pilnais gražiai skambančių gyvenimo principų - tai nesuveiks.
Tai tik informacija. Ji nekuria tiesos. Tiesa atsiveria tik per asmeninį patyrimą ir tiesioginį sąlyčio tašką su savimi.
Visi atsakymai jau yra tavyje – tai frazė, kurią, tikriausiai, esi girdėjęs daugybę kartų. Ilgai ji man skambėjo kaip nuvalkiota, tuščia, netgi absurdiška teorinė filosofija. Bet praėjęs jos evoliucijos kelią – nuo atmetimo iki suvokimo – atpažinau, kad tai tiesa. Dažnai žodžiais įvardinta tiesa atrodo paviršutiniška ir neįtikinama, kol nepasieki jos pajautimu, o galiausiai – įkūnijimu. Tik tada suvoki, kad tai ne teorija, o gyva patirtis, kuri gyvena tavyje, nors pats ją ilgai atmetei.
Tūkstančiai socialinių žinučių ir saviugdos principų kalba apie tą patį modelį „Daryk taip, ir būsi laimingas. Daryk šitai, ir būsi sėkmingas“.
Tai iš esmės yra išorinis receptas, kuris neatsižvelgia į individualų žmogaus energetinį, emocinį ir sąmonės kontekstą. Todėl kito tiesa niekada netaps tavo tiesa. Ji gali tik įkvėpti tave ieškoti savos.
Pasaulis pilnas stebuklingų, žmonių forma aprengtų būtybių, kurių viduje slepiasi galaktikos. Beribis ir pilnas pačių įvairiausių formų, gyvenančių viduje, kurios skamba neįtikėtinai neįmanomai. Kiekvienas neša unikalius talentus ir tik jiems tinkantį energetinį potencialą, unikalias istorijas ir autentišką išraišką kalbančią kasdienybėje.
Žemė jau dabar pilna visatų, kurios savyje neša nepažintą jėgą ir galiausiai – autentišką tiesą, kuri kuria materiją.
Kiekvienas žmogus yra unikalus sąmonės reiškinys – atskira visata, kurioje vyksta savita kūrimo dinamika. Mes esame skirtingų dažnių, skirtingų patirčių, skirtingų suvokimo laukų išraiškos. Ir būtent dėl to – nėra vienos universalios tiesos, tinkančios visiems. Kiekvieno žmogaus viduje glūdi jo autentiška tiesa, kuri pati formuoja jo realybę.
Ši tiesa nėra abstrakti – ji materializuojasi per mintis, sprendimus, kūno reakcijas, santykius ir kūrybą. Žmogaus vidinė būsena formuoja išorinę patirtį. Todėl autentiškas gyvenimas neatsiejamas nuo sąmoningo santykio su savimi.
Pažvelkime į egzistuojančias pačias įvairiausias, neįtikimas, kai kam rodos stebuklingas, bet tiesoje, nėra jose jokio stebuklo - žmogaus gydymo perspektyvas ir istorijas. Tik prisilietęs žmogus patiki ir tai tampa jo tiesa. Tiesa yra tai, prie ko prisilieti per įkūnijimo patirtį.
Nėra vieno būdo, kaip gydyti, nes kiekvienas būdas veikia tik tiek, kiek jame yra tyro ketinimo ir suderinimo su žmogaus vidine tiesa. Visi metodai, nepaisant formos, veikia tuo pačiu principu – jie atkuria energijos tėkmę tarp sąmonės ir kūno. Jie visi turi bendrą ketinimą, tą patį tikslą ir jie visi sukuria tą patį rezultatą, kad ir kaip sunku tuo patikėti. Kiekviena tiesa, kuri turi tyrą ketinimą, yra veikianti materialiame pasaulyje. Viskas yra reliatyvu.
Dauguma šiuolaikinių žinučių remiasi energija „ką turi daryti, kad taptum geresnis“. Jos kyla iš išorės, o ne iš žmogaus vidinės patirties. Socialinės žinutės, kurios beveik visos juda per energiją „ką daryti, kad tu taptum tobulas“, yra energija, kylanti iš išorėje esančių žodžių, o ne iš vidinio suvokimo.
Tikrasis klausimas yra ne „ką kitas turi padaryti“ - kai energija juda iš išorėje esančiu žodžių. O „ką, kaip aš padariau“ – kai energija kyla iš vidinės žmogaus galios.
Kvantinė fizika - žmogaus vidinė galia turi beribę jėgą ir gali sukurti visatas, o ne išorinė.
Žmogaus žodžiai jungtyje su patirtimi išlaiko kvantinį ryšį, generuoja psichinę energiją, kuri veidrodinių neuronų lygyje daro nematomą, bet galingą įtaką.
Skamba lyg kvantinė kūryba, taip?
Kuo labiau žmogus sąmoningas savo vidinės energijos atžvilgiu, tuo tiksliau jis kuria savo pasaulį.
Savo galimybes riboja tik tas pats žmogus, kai gyvenimas atiduodamas riboto proto vedimui. Protas veikia praeities duomenimis, saugumo algoritmais, o intuicija kyla iš beribio potencialo – iš lauko, kuriame jau yra visos galimybės.