Resonantia est veritas
Kviečiu tave - pažink save
2026.01.02
Kas tu esi, Kūrėjas ar savininkas? Kuo jie skiriasi - baimę prarasti, netekti. Viskas, ką galima prarasti, svarbu tik savininkui, bet niekada - Kūrėjui. Kūrėjas turi tai, ko neįmanoma nukopijuoti, pavogti ar atimti. Jis savyje atpažįsta kūrybos dovaną. Tai — jo egzistavimo pagrindas.
Jei esi Kūrėjas, nesustosi ties vieno dalyko kūrimu. Gali be galo generuoti ir įkūnyti savo idėjas. Esi laimingas, kai tavo sumanymas vystosi ir duoda naudą - net jei tai jau nebe „tu“.
Jei esi Kūrėjas, nuolat tobulini savo įgūdžius. Plėtiesi ne tam, kad užimtum vietą, o dėl kelio, dėl begalybės ir dėl malonumo tobulėti, pažinti pasaulį, ir save.
Jei esi Kūrėjas, nesuvoki artimų žmonių ir santykių kaip nuosavybės. Tu laikai juos bendrakeleiviais, kurių kiekvienas turi teisę pasukti sankryžoje - taip pat ir sugrįžti, kai būsite pasiruošę kurti kartu.
Jei esi Kūrėjas, matai Kūrėją kiekviename žmoguje ir darai viską, kad jo neribotum maksimaliai vystytis - net jei pirmiausia reikia jį paleisti.
2025.12.29
Tiesa - Edukacija - Rekomendacija - Komunikacija
Vertės gimimo tvarka.
Be Tiesos – viskas tampa triuku.
Be Edukacijos – rekomendacija spaudžia.
Be Rekomendacijos – komunikacija triukšmauja.
Vertė nekomunikuojama – ji subręsta, o komunikacija tik ją perneša.
Verslas be vertės – tai ne verslas. Tai mechanizmas. Juda pinigai, sukasi procesai, vyksta sandoriai, bet niekas realiai neauga – nei žmogus, nei erdvė, nei kultūra. Toks verslas ima, bet nekuria, naudoja, bet nepalieka.
Jo pagrindas ne vertė, o baimė (prarasti, atsilikti), triukai (kaip įtikinti), inercija („taip daro visi“).
Su verte – verslas maitina gyvenimą.
Be vertės – verslas maitina tik pats save.
Ir svarbiausia, verslas be vertės visada anksčiau ar vėliau pradeda ėsti žmones, nes neturi kuo jų maitinti.
Ir apskritai verslas, kuris nesupranta savivertės - tai ne biznis, o trauminės patirties projekcija.
2025.12.12
Stresas kyla iš nesaugumo.
Nesaugumas kyla iš priklausomybės nuo pinigų.
Nesaugumo (ir streso) priešas yra radikali tiesa.
Žmonės randa beribį saugumą gyvendami radikaliame atvirume ir tiesoje – neparduodami savo sielos.
Tai patirtis, kurią gali būti sunku suprasti vien tik perskaičius.
Tačiau tie, kurie įveikė BAIMĘ ir išbandė šią Saugumo Formulę, supranta, kokia tai kosmiškai galinga, beveik magiška saugumo priemonė.
2025.12.05
„Verslo pasaulyje pasiekiau sėkmės viršūnę. Tačiau, išskyrus karjerą, nerandu daug džiaugsmo. Turtas yra tiesiog gyvenimo faktas, su kuriuo aš susitaikiau... Nesvarbu, ar namas 300, ar 30 kvadratinių metrų – galiausiai vienatvė išlieka. Tam tikru momentu supranti, kad tai tiesa: laimė nekyla iš materialių dalykų. Nesvarbu, ar renkatės pirmą klasę, ar ekonominę – kai lėktuvas nusileidžia, vis tiek reikia išlipti.“
— Steve Jobs, „Apple“ įkūrėjas ir verslo sėkmės simbolis. Tai rašė savo paskutiniame laiške.
Gyvenimas neturi tikslo. Nenustebk. Visa tikslo idėja yra ydinga – ji kyla iš godumo. Gyvenimas yra grynas džiaugsmas, žaidimas, juokas – be jokio tikslo. Gyvenimas turi savo paties tikslą. Jis neturi jokio kito tikslo. Jis neegzistuoja dėl konkretaus tikslo – jis egzistuoja dėl gryno buvimo džiaugsmo. Gyventi aistringai tą akimirką yra palaima pati savaime. Gyvenimas nėra logiškas; gyvenimas nėra filosofiškas.
Jis labiau panašus į meilę, nei į logiką.
2025.11.18
Meistras dirba su mokinio charakteriu, jo motyvais, jo vibracijomis, jo vidine būsena. Meistras mato žmoguje ne tai, kas jis yra dabar, bet tai, kuo jis gali tapti. Jis mato potencialą, kurio pats žmogus galbūt net nepastebi.
Bet ši vedimas niekada nebūna sentimentalus. Meistras nėra žmogaus emocinių norų patenkintojas. Jis nėra tas, kuris glosto savimeilę ar suteikia paguodą dėl menkniekių. Jis visada veiksmingai ir kryptingai dirba dėl žmogaus augimo, net jei tai kartais reiškia griežtą pamoką.
Meistrai netrukdo karmai. Jie neatsuka jos šalin, bet padeda žmogui ją suprasti, priimti ir greičiau įveikti. Kiekviena kliūtis, kurią žmogus sutinka, jau yra jo paties praeities veiksmo rezultatas. Meistras padeda mokiniui ne slėpdamas jį nuo karminių pasekmių, bet rodydamas, kaip stiprėti per jas.
Todėl tikras mokinio kelias niekada nebūna lengvas. Jis reikalauja drąsos, savidrausmės, tvirtumo ir visiško nuoširdumo.
Todėl labai svarbu suprasti: Meistras ne duoda žmogui lengvesnį gyvenimą, bet padeda jam išmokti stiprybės, aiškumo ir tarnystės. Jis neapsaugo nuo išbandymų. Jis padeda juos pereiti. Jis parodo, ką reikia keisti ir laukia, kol žmogus pats tai padarys. Meistro pagalba visada siekia tik vieno — evoliucijos, o ne komforto. Tik tie, kurie yra visiškai nuoširdūs, drąsūs ir pasiruošę vidinei transformacijai, gali tapti tikrais mokiniais. Tai niekada nebuvo lengvas kelias — ir niekada nebus.
Meistras veikia paprastai, tyliai, natūraliai. Jis niekada „nesistengia parodyti savęs“. Jis niekada nedaro stebuklų tam, kad žmogus patikėtų. Meistras niekada neduos ženklų tam, kas jų ieško iš smalsumo. Jis neduos jokių vizijų tam, kuris jų trokšta iš ego. Jis nepasirodys tam, kuris nori pasipuikuoti. Bet jis visada atsakys į nuoširdžiausią širdies šauksmą, jei tame šauksme nėra savanaudiškumo.
Tikras mokinys priima atsakomybę, o ne laukia stebuklų.
2025.11.16
Intuicijos kalba, gilūs emocinio intelekto gebėjimai, plius geležinė savivertė, kuri atsiskleidžia radikaliam atvirume ir įgyja vertę tik tada, kai esi santykyje su kitu. Šventoji trejybė, gralis: intuicija + emocinis intelektas + savivertė. Kelk savo vibracijas šiose srityse - tai Tavo laisvės formulė.
2025.11.16
Geriau vieną kartą pripažinti melą sau, skausmingą tiesą, negu metų metais trunkantis savęs išdavimas.
Gyvenimas per trumpas, kad švaistytum jį darbui, kurio nekenti, santykiams, kurie tave žlugdo, ir žmonėms, kurie net nepastebėtų, kad išėjai. Kad eikvotum darbui be sielos, santykiams be mainų ir žmonėms, kuriems tavo buvimas nieko nereiškia.
Nes rytojaus gali ir nebūti.
2025.11.16
PLANUOTI REIKIA NE LAIKĄ, O ENERGIJĄ. KELTI VIBRACIJĄ. Nes laikas be energijos, be vibracijos - NULIS. Energija be krypties - TRIUKŠMAS.
Laikas nėra resursas. Energija ir VIBRACIJA yra. Žmogus gali turėti 5 laisvas valandas, bet jei jis be energijos, BE VIBRACIJOS — jis nieko nesukurs. Ir atvirkščiai — su 30 minučių tikros energijos gimsta tokie dalykai, kurių kiti nepagimdo per savaitę. Todėl planavimas pagal laiką yra vergystė. Planavimas pagal energiją yra kūrėjo kelias.
Energija - dėmesys. Energija nėra mistika. Energija yra tai, kur nukreipi savo dėmesį. Dėmesys yra žvilgsnis, minties kryptis, vidinė būsena, fokusas, vibracija, realybės kūrimo mechanizmas.
Dėmesys = kūrybinė materializacija. Kur tu nukreipi dėmesį, ten auga forma:
dėmesį skiri idėjai - idėja tampa struktūra;
dėmesį skiri santykiui - santykis stiprėja;
dėmesį skiri kompetencijai - ji auga;
dėmesį skiri kūnui - jis keičiasi;
dėmesį skiri tiesai - tiesa materializuojasi.
O pinigai? Pinigai yra tik šalutinis efektas.
Pinigai nėra tikslas. Pinigai yra kūrybinės energijos šalutinis produktas.
Todėl žmogus su aukšta energija per dieną padaro 100 kartų daugiau nei žmogus su maža energija per savaitę. Žmogų su aukšta vibracija žmonės ir galimybės traukia. Žmogus su maža vibracija nuolat visko turi siekti, stengtis, kopti.
Laikas nieko nesukuria. Energija viską sukuria.
Tai fizika, ne filosofija.
2025.11.02
Kol žmogus pažįsta save tik per geras emocijas – džiaugsmą, meilę, įkvėpimą – jis mato tik pusę savo tikrosios prigimties. Visuma atsiveria tik tada, kai žmogus pažvelgia ir į tą dalį, kuri skauda, bijo, tuščia, beprasmiška.
Tikrasis pažinimas ateina ne tada, kai viskas gerai, o kai žmogus ištveria tamsą ir joje lieka sąmoningas. Tamsa čia simbolizuoja būsenas, kai atrodo, kad viskas prarado prasmę – kai niekas nebedžiugina, kai tuščia, kai atrodo „viskas manyje mirė“. Bet būtent tada, jei žmogus geba pajausti, kad kažkas vis tiek lieka gyvas, pradeda suvokti, kas jis yra iš tikrųjų.
Skausmas ir baimė nėra klaida ar bausmė. Tai vartai į gilesnę sąmonę. Kodėl?
Nes kai užlieja skausmas ar baimė, bet tu vis tiek gebi stebėti, tame išbūti, atrandi, kad yra kažkas tavyje, kas nėra sunaikinama net tada, kai viskas griūva. Tas „kažkas“ ir yra tavo sąmonė – tavo siela, nemirtingoji dalis.
Šviesoje pažįsti save kaip gyvą.
Tamsioje tuštumoje pažįsti save kaip nemirtingą.
Net kai viskas atrodo mirę, kažkas tavyje vis tiek mato, jaučia, stebi. Štai kas tu esi. Ne tavo jausmai, ne tavo mintys, o tas, kuris gali juos išgyventi ir išbūti.
Skausmas ir baimė – tai vartai, per kuriuos siela išmoksta atpažinti savo nemirtingumą. Jie parodo, kad yra kažkas, kas gali patirti šias būsenas, bet nėra jomis sunaikinama.
2025.11.02
Žmogus, kuris jaučia, kad neturi tam tikros kokybės, kuri pagal jo prigimtį turėtų būti, pamato kitą žmogų, turintį tą kokybę. Ir jis nuolat negali išvengti matyti šio žmogaus - gali ignoruoti fiziškai, bet tada jis nuolat "vaidensis" mintyse.
Kokybės stoka visada atveda žmogų į artumą/kontaktą/ryšį/energetinį prisirišimą su žmogumi, kuris tą kokybę turi. Ir šio žmogaus "regėjimas" tampa nuolatiniu priekaištu, veikiančiu kaip tikra jėga, kuri verčia žmogų, turintį trūkumą, norėti jį ištaisyti.
Žmogus dar gali priešintis tam, ką šio regėjimo patirtis žadina jame. Tada jis pamažu nutrauks savo modelį.
Tačiau pasekmė bus ta, kad žmogus tiesiog save perkels į situacijas, kuriose sąlygos blogesnės nei tos, kurios buvo judėjo pagal tikrąją prigimtį.
Kodėl? Energijos dažnio dėsnis. Tai nereiškia „bausmės“. Tai tiesiog rezonanso pasekmė. Kai neišlaikomas prigimtinis dažnis — kai jis pažeistas, nepataisytas, neišmoktas — jis krenta, žemėja. Žemesnis dažnis, kaip radijas, suranda kitas, žemesnes, jam atliepiančias vibracijas. Tai kaip žmogus, kurio akys pripratusios prie tamsos – staiga patekęs į saulės šviesą, jis negali jos pakelti. Tad jis natūraliai pasitraukia į vietą, kur mažiau šviesos – kol vėl subręs priimti daugiau.
2025.10.26
Kaip jums patinka paradoksai? Juose tiek daug įdomių dalykų būna. O pats žodis paradoksas - hm, turėtų egzistuoti paradoksų studijos, kurios pažadintų sistemai pavojingus impulsus.
Kvantinė fizika.
Jei realybė giliausiame lygmenyje nėra materiali, o psichinė, jei stebėjimas formuoja pačią visatą, ką tai sako apie tave? Tai reiškia, kad tu nesi realybės auka. Priešingai – realybė yra tavo auka. Pasaulis aplink tave elgiasi taip, kaip elgiasi, tik todėl, kad tu esi užprogramuotas to tikėtis.
Tiesa - tai jėga, tai žinojimas. "Aš ją žinau, bet jeigu tu irgi ją sužinosi, aš neteksiu rinkos dalies - tokia ekonomika". "Aš ją žinau, o kad tu nesužinotum, aš tave nuo mažens mokinsiu kas yra filosofija ir šamanizmas, ir taip priversiu tave patį ją ištremti - būk pirmas konkurencinėje kovoje".
Ar žmogus užprogramuotas tikėti apribojimais, kurie iš tiesų neegzistuoja? Kaip jums tai skamba? Protas - ribotas. Bet jis aukštinamas... Kas tave juo įtikino? Gi ne pats. O kas jei tiesa yra tai, kad dvasingumas - tai technologija. Sąmonės technologija. Kad dvasingumas tai savo vibracijos kėlimas. O vibracija tai technologija. Nicola Tesla tai suprato...
Perskaitei tai iki čia - nepriimk to už gryną pinigą. Sureikšminimas yra proto bandymas laikyti kontrolę, kai sąmonė nori tekėt.
Ką manai apie placebo efektą naudojamą farmacijos biznyje -
ten šis "kliedesys" ne šamanizmas.
Taigi būk skeptiku...
P.S. beje rašant šitą tekstą, giliai iš pasąmonės išliko subtilus paslėptas darinys panašus į tai - Dievas suteikia išganymą po mirties, jei žmogus paklus tam tikroms taisyklėms ar autoritetams. Tokie įsitikinimai nusėda taip giliai, kad pats to nežinai. O vaikas aš buvau geras, bažnyčios lankymas vaikystėje dalyvavo ir katekizmą rankose čiupinėjęs.
2025.10.18
Geriems ir kokybiškiems dalykams reikia laiko ir kantrybės
2025.10.15
Nežinoti yra blogai. Nenorėti žinoti – dar blogiau.
2025.10.15
1922 metais Albertas Einšteinas lankėsi Japonijoje, Tokijuje, kur skaitė paskaitas apie reliatyvumo teoriją.
Būtent tuo metu jis sužinojo, kad jam paskirta Nobelio fizikos premija už 1921 metus.
Viešbutyje „Imperial Hotel Tokyo“ įvyko nedidelis, bet simboliškas nutikimas. Pasakojama, kad vienas iš viešbučio pasiuntinių ar darbuotojų atsisakė priimti arbatpinigius, sakydamas „Ačiū, bet man už tai moka“
Tuomet Einšteinas nusišypsojo ir pasakė „Tada leisk man palikti tau kažką vertingesnio“.
Jis paėmė viešbučio firminį popierių ir parašė du trumpus užrašus vokiečių kalba.
Pirmasis skambėjo taip:
„Ein ruhiges und bescheidenes Leben bringt mehr Glück als das Streben nach Erfolg, das mit ständiger Unruhe verbunden ist“.
Tai reiškia:
„Rami ir kukli gyvenimo tėkmė suteikia daugiau laimės nei sėkmės siekis, lydimas nuolatinio nerimo“.
Antrame raštelyje Einšteinas užrašė:
„Wo ein Wille ist, da ist auch ein Weg“. („Kur yra valia, ten yra būdas“).
Einšteinas pridūrė, kad šie žodžiai galbūt kada nors pasirodys vertingesni už arbatpinigius.
Praėjus beveik šimtmečiui, 2017 metais šie rašteliai buvo parduoti aukcione Jeruzalėje, surengtame „Winner’s Auctions and Exhibitions“. Pirmasis, su fraze apie laimę, buvo nupirktas už 1,56 milijono JAV dolerių, o antrasis – už 240 000 JAV dolerių.
Nors jų vertė išaugo neįtikėtinai, tikroji Einšteino žinutės esmė liko paprasta ir universali:
Laimė slypi ne sėkmės siekyje, o ramybėje, kuklume ir vidinėje pusiausvyroje.
2025.10.15
Kai duodu truputį per daug.
Kai per ilgai klausausi.
Kai atsakau per greitai.
Kai pasirodau, kai vos paklausia.
Kai neduodu tylos.
Ir pamažu, to net nežinodamas, tampu lengvai ignoruojamas. Ir čia prasideda nuopuolis. Žmonės nevertina to, kas visada yra prieinama. Jie nesivaiko to, ką jau nuolat lengvai gauna, nes nejaučia jokios rizikos prarasti kažką vertingo.
Kai dosniai dalinuosi su žmonėmis, kurie to nenusipelno, neatrodau dosnus – atrodau pakeičiamas.
Žmonės vertina tik tai, ką jaučia galintys prarasti. Žmogaus smegenys sukurtos pastebėti, kai artėja trūkumas – emociškai, kai atsiranda kažkas reto.
Galiu sakyti „Aš esu malonus“. Taip, bet gerumas be ribų nėra dorybė – tai savęs išdavystė.
Kai įprastai duodu per daug, neveikiu iš meilės – veikiu iš baimės. Baimės būti apleistam, nemylimam, nepageidaujamam.
2025.10.14
Keisk mąstymą. Iš mąstymo laiko įgyvendinimo linijoje (chronos) pereik į laiko išgyvenimą šventame momente (kairos). Nebematuok laiko tiesėje – pajausk jo ratą. Nešiok laikrodį su rodykle. Analoginis laikrodis rodo ne skaičių, o ritmą – jis tampa simboliu kelio nuo logikos prie jausmo, nuo proto prie ritmo. Grįžk į natūralią tvarką – ne į sekundes, o į ciklus.
Tai priminimas gyventi pagal tekėjimą, o ne pagal tvarkaraštį. Tobula simbolika 12–3–6–9 – kodas, kurį Nikolas Tesla vadino „Visatos raktu“. Jis sakė: „Jeigu suprastumėte 3, 6 ir 9 reikšmę, turėtumėte raktą į Visatą.“
Šie skaičiai žymi energijos tėkmės kvadrantus:
• 12 → dvasinė pilnatvė (viršus, šviesa)
• 6 → materija, kūnas, šaknis (apačia)
• 3 → kūryba, išraiška (dešinė pusė)
• 9 → išmintis, integracija (kairė pusė)
Būk savo centre, kur visos kryptys susilygina.
2025.10.06
„Tu esi vertas, net jei klysti, net jei dar nesupranti savęs. Aš tikiu tavimi, kol tu pats išmoksi tikėti savimi“ - psichologijoje tai laikoma labai svarbia sąlyga augimui. Kai gauni tokį tikėjimą, tu pats atrandi drąsą patikėti savimi.
Trinity Neo sako „Matrica negali pasakyti tau, kas tu esi“.
2025.09.09
Ekspertiškumas nėra pažadai apie tai, ką tu dar padarysi. Ekspertiškumas yra tada, kai tu gali papasakoti viską iš to, kas tau jau įvyko. Kiekviena detalė, kiekviena smulkmena, kiekviena patirtis – net jei ji atrodė nereikšminga – turi vertę. Nes būtent ji suformavo tavo kelią, tavo žvilgsnį, tavo išmintį. Kai tu gebi iš savo istorijos ištraukti prasmę ir ją perteikti kitiems – tai yra tikrasis ekspertiškumas. Ne žinių kartojimas, o patirties gyvas pasidalinimas. Ekspertiškumas yra gyvenimo liudijimas, kuriame viskas turi vertę, o tu moki tai įžvelgti ir perduoti.
2025.09.09
Vertė kyla iš to, ką tu padarei, o ne iš to, ką padarysi.
Kas slepiasi ryšyje, kuris nori, kad tu demonstruotum vertę iš to, ką padarysi?
Tu susidūrei su projekcija, kurioje kitas pats savęs nevertina už tai, ką jau padarė. Jam atrodo, kad praeitis – nieko verta, tik ateitis gali „įrodyti“. Jis projektuoja šį jausmą į tave. Jis gyvena nuolatiniame trūkumo režime. Todėl projektuoja į kitą tą pačią nuostatą – „kol nepadarysi, tu dar nesi vertingas“. Jis bijo prarasti kontrolę. Vertės iš dabarties negali sukontroliuoti, nes ji jau yra, ji gyva. Bet ateities pažadą galima kontroliuoti, spausti, tikrinti. Žmogus nemato savo pačio vertės, todėl projektuoja į kitą poreikį, kad tas kitas „įrodytų“.
Tu susidūrei su energetiniu vampyru, kuris kuria savo didybę tik visaip kaip subtiliai, tiesiogiai ir netiesiogiai mažindamas kitus, menkindamas. Jis nesugeba pasijusti vertingu iš savęs, todėl jam reikia tavo energijos. Jį stiprina ne tai, ką tu sukūrei, o tai, kad tu sutinki žaisti jo žaidimą – lyginimo žaidimą. Žaidimą, kuriame visada atsiras kažkoks gretinamas objektas: kažkas didesnis, greitesnis, sėkmingesnis, pažangesnis, pigesnis ar geresnis. Jo energija teka tik viena kryptimi – iš kurios gimsta bet kokia vieta, kur tu pasijunti prastesnis. Ir kai tu įsitrauki į šį žaidimą, jis laimi: jis pasisavina tavo energiją, o tu lieki su jausmu, kad esi „dar nepakankamas“.
Bet iš tiesų tai nėra apie tave. Tai apie jį – apie praeitį, kuri atėmė jo paties vertę, ir apie žaizdą, kurią jis dabar projektuoja į kitus.
Ir tu negali ant tokio žmogaus pykti, tu negali jo užjausti. Tu gali jį atjausti.
2025.09.08
Vertė yra viskame, kas įvyko. Tai reiškia, kad tu esi vertės šaltinis.
Ir kai žmogus tai įkūnija – jam nebereikia įrodinėti savęs. Nebereikia derėtis dėl savo sielos kainos. Tu tiesiog žinai, viskas, kas tau nutiko – ir gera, ir skaudi patirtis, visos tavo patirtys, viskas ką tu sukūrei ir ką išmokai gyvenime – yra vertė. Smulkmenų nėra. Tikėti smulkmenomis tave privertė tik praeitis, kuri tave mažino ir sumenkino.
Kai tai pripažįsti, ji tampa galia, kurios niekas negali atimti.
Tereikia išdrįsti apie tai kalbėti. Ir visata atlieps tavo vidinę būseną, tave pradės supti žmonės – tie, kurie tavo vertę priims kaip nenuginčijamą gyvenimo tiesą ir duos mainus, kuriuos tu pats deklaruosi.
Tai yra pati galingiausia iš vidaus kylanti vertė. Kai žmogus ją atranda – jis atranda ir finansinius mainus, ir laisvę. Nes išorinė vertė – savivertė, paremta kitų akimis – yra trapi. O vidinė vertė, kylanti iš to, kas tu iš tikrųjų esi, yra nepajudinama.
2025.09.07
Pigiausias būdas rasti gyvenimo prasmę, džiaugsmą, laimingumą ir tekėjimą – praktikuoti tylų ir garsų atsisveikinimą su kiekviena kasdienybės akimirka.
Atsisveikink su pusryčiais, atsisveikink su vaiku bėgančiu į kiemą. Būtent šie atsisveikinimai sukurs galią pamatyti save dabartyje visai kitoje buvimo dimensijoje.
Viena iš gyvenimo prasmės duotybių – nori to ar ne – yra patirti gyvenimą giliai.
Ir ši „pigi“ praktika tai leidžia. Sakau „pigu“, nes tikroji žmonių problema yra savivertė. Jiems išorėje viskas atrodo pigu, nes viduje jie patys jaučiasi pigūs – be vertės. Tačiau būtent smulkmenose slypi galia.
Kaip mokslininkai tiki, kad iš nulinės energijos galima skrieti per kosmosą, nes jie žino – taip yra. Lygiai taip pat ir gyvenime: viskas, kas didinga, gimsta žingsnis po žingsnio.
2025.09.06
Yra tik viena tiesa, bet – tūkstančiai būdų ją pasiekti. Nėra tik vieno kelio į tiesą. Tūkstančiai kelių veda į tą pačią išvadą – ir tai tada yra tiesa. Visi kiti būdai gali būti paaiškinti remiantis ta tiesa – ir visi yra naudingi. Nėra tik vieno kelio į tiesą – kelių daug.
2025.09.06
Gyvenimo prasmė – sumažinti savo entropiją, augti, tapti meile. Žmonės čia – entropijos mažinimo treniruoklyje. Kaip skrydžių treniruoklyje pilotams. Žmonės sąveikauja vieni su kitais, kurdami vieni kitiems iššūkius – esmė yra, kaip priimami sprendimai.
Dauguma žmonių tvarko gyvenimą bandydami manipuliuoti tuo, kas nutiks „Noriu, kad mano vaikai užaugtų profesionalais, noriu, kad mano žmona darytų tą ir aną, būtų puiki virėja; noriu to ir ano“. Žmonės nuolat daro spaudimą čia ir ten, manipuliuoja informacija, bandydami pasaulį padaryti tokį, koks, jų manymu, turėtų būti – kas „geriausia visiems“ iš jų požiūrio. Ir nuolat kovoja – niekada nepavyksta. Tai – prastas būdas gyventi.
Geresnis būdas – leisti viskam, kas vyksta, įvykti. Svarbiausia ne tai, kas nutinka, o kaip su tuo susitvarkai. Pakeist kryptį, nustoti bandyti viską daryti „kaip geriausia tau ir kitiems“ – tiesiog leisti tam būti ir elgtis su tuo pozityviai. Susitaikyt. Rasti, kur mažesnė entropija. Jei klysi – pasirinksi didesnę entropiją – viskas gerai. Esmė – mokymasis. Problema tik tada, jei nesimokai. Suklysti gerai - taip mokomės.
2025.09.04
Kai santykis tampa toks, kad randi, kaip veikti vienas visiems, o ne vienas keliems – tu tampi šaltiniu, o ne tarpininku. Tada tu veiki ne iš trūkumo, bet iš gausos, ne iš praeities šiukšlyno ir šešėlių, kuriuos bandai paslėpti dirbtinėje šviesoje, bet iš vidinės švaros.
Čia prasideda tikroji tarnystė.
Mainai vyksta savaime. Kai žmonės ateina prie tikro šaltinio, jie dažniausiai duoda mainais – pagarbą, dėkingumą, priežiūrą, apsaugą. Verslo kalba – tai pinigai, pagalba, partnerystės. Tikras šaltinis yra vertinamas, nes jo vertė tokia didelė, kad žmonės natūraliai nori palaikyti jo gyvybingumą. Tai ne plastikiniai vandens buteliukai, dar ir kainuoja, kuriuos reikia pirkti, o tikra versmė – gyva, tikra ir praturtinanti tave savo buvimu.
2025.08.29
Tai ne maištas. Tai laisvė.
-
Aš nekalbu apie savo jausmus tiems, kas juos neigia.
-
Aš nebediskutuoju apie savo norus – aš juos įgyvendinu.
-
Aš nebeatidedu kūrybos – nes tai mano sielos kvėpavimas.
-
Aš nesakau „taip“ tam, kas žudo mano energiją.
-
Aš nesirengiu paaiškinti, kodėl esu toks, koks esu.
-
Aš nesidalinu savo vizijom su tais, kurie iš jos tyčiojasi.
-
Aš neklausiu leidimo – aš pats sau leidžiu.
-
Aš nevynioju žodžių į vatą, kad kiti nesutriktų.
-
Aš leidžiu sau eiti net vienas – jei tiesa mane ten šaukia.
-
Aš nepalieku savęs vardan taikos, kuri mane naikina.
2025.08.07
Kai nustoji ieškoti leidimo egzistuoti, tavo potencialas nustoja laukti patvirtinimo ir pradeda reikštis. Tu mokaisi, kad diskomfortas nereiškia pavojų – jis reiškia augimą. O augimas yra chaotiškas: vienomis dienomis jausiesi nenugalimas, kitomis – visiškai suiręs. Tačiau net ir tame suirime slypi šventas progresas. Nes tu nebesislepi. Tu nebeatmeti savęs, kad tilptum į erdves, kuriose tau nebėra vietos.
Senovės filosofas Pitagoras sakė: „Kvailys atpažįstamas iš kalbos, o išmintingas žmogus – iš tylėjimo.“
Lao Tzu rašė: „Tie, kurie žino – nekalba. Tie, kurie kalba – nežino.“
2025.07.31
Kai žmogus nebegali pakelti savo veiksmų moralinės naštos, jis ima nekęsti to, prieš kurį nusidėjo
Kai pažinsi save, neišpuiksi kaip varlė, kuri norėjo būti lygi jaučiui. – Don Kichotas, Migelis de Servantesas
2025.07.29
Kai žmogus nežino, kas jis yra, jis nežino, kur turi būti.
2025.07.24
Gyvenimo prasmė: atpažinti iliuziją, ne patirti daugiau, bet matyti giliau
Tikra tarnystė – kai tavo asmeninė kelionė tampa kolektyvine prasme.
2025.07.23
Būk niekuo. Gyvenimas tada tampa nepaprastai paprastas ir gražus. – Krišnamurtis
Kontekstas: Jei rūpiniesi tuo, kas yra anapus nebūties, tai reiškia, kad bijai būti niekuo. Būk niekuo. Gyvenimas tada tampa nepaprastai paprastas ir gražus. Būti niekuo, t. y. pripažinti „kas yra“, yra viena sunkiausių užduočių, nes protui tai nepatinka, nes jis bijo būti niekuo, neturėti saugumo. Tačiau tą akimirką, kai esi niekas, tu myli. Iki tol nežinai, ką reiškia mylėti.