Resonantia est veritas
Kviečiu tave - pažink save
Mes gimstame į pasaulį, kuriame daug kas atrodo tikra
bet jau nuo mažens mus moko:
kaip elgtis, kad būtume verti;
ką sakyti, kad būtume priimti;
ką slėpti, kad išliktume.
Ir tik vėliau, tyliai ar per skausmą, suvokiame: pasaulis, kuriame gyvename, dažnai nėra tikras – jis tik gerai suvaidintas.
Bet širdis... Širdis atpažįsta. Kur tuštuma – ji sako: čia ne mano vieta. Kur gyvybė – ji taria: čia aš gyva.
Šiame netikrame pasaulyje viskas vertinama iškreiptai:
• Pinigai – laikomi vertės įrodymu, nors dažnai slepia vidinį skurdą ir savivertės trūkumą.
• Kaukės – garbinamos kaip stiprybė, nors jos slepia baimę būti savimi.
• Sėkmė – matuojama išoriniu pasiekimu, nors tikroji sėkmė – tai ramybė būti savo kelyje, net kai niekas to nemato.
• Statusas – supainiotas su verte, tarsi vertė priklausytų nuo to, kaip tave mato kiti.
• Triukšmas – vadinamas žinute, nors dažnai tai tik dėmesio medžiojimas, be šaknų ir tylos.
• Greitis – laikomas efektyvumu, nors dažnai tai tik pabėgimas nuo savęs.
• Užimtumas – painiojamas su prasme, nors nuolatinis veikimas dažnai slepia vidinį tuštumos jausmą.
• Išorinis pripažinimas – tampa priklausomybe, nors vidinis balsas lieka neišgirstas.
• Svajonių atidėjimas – pateisinamas „realybe“, nors tai tik baimė gyventi šiandien.
• Protas – išaukštintas kaip valdovas, nors būtent širdis žino kelią.
• Kūnas – vertinamas pagal formą, bet ne kaip šventykla, per kurią kalba siela.
• Meilė – painiojama su prisirišimu, su kontrole, su mainais, o ne su laisve ir buvimu.
• Žinojimas – matuojamas informacijos kiekiu, nors išmintis dažniausiai gimsta tyloje.
• Tapatybė – tampa besikeičiančiu įvaizdžių rūbu, nors esybė – nekintanti ir rami.
• Tikėjimas – pavirsta sistema, dogma, o ne gyvu vidiniu ryšiu.
Tai pasaulis, kuriame autentiškumas atrodo pavojingas, o tiesa – per tyli, kad ją girdėtų triukšme.
Viskas, kas tikra – paprasta, gilu, gyva – lieka nematoma.
Viskas, kas tuščia – ryšku, garsiai pristatyta, gražiai supakuota – tampa norma.
Bet...
Tik tam, kuris mato širdimi, atsiveria tikro pasaulio kontūrai.
Ne tas laimi, kuris laimi žaidimą.
Tas laimi, kuris išdrįsta pasitraukti iš žaidimo – ir gyventi tikrą gyvenimą.
Kas yra tikra vertė?
• Vertė – tai drąsa būti savimi, net kai niekas tau neploja.
• Sėkmė – tai gyvenimas pagal vidinę tiesą, o ne išorinį šabloną.
• Turtas – tai ramybė širdyje, o ne skaičiai sąskaitoje.
• Tikrumas – tai atviri vidiniai momentai, o ne išdailinta išorė.
• Gylis – tai buvimas su tuo, kas nejauku, o ne bėgimas į patogumą.
• Laikas – tai dabar, o ne nuolatinis laukimas „kai bus tinkama“.
• Kūnas – tai buvimo indas, ne prekinė etiketė.
• Meilė – tai leidimas kitam būti, ne bandymas jį valdyti.
• Tiesa – tai balsas, kurį išgirsti tik tylėdamas.
• Ir svajonės – jos ne atidedamos, o kviečiamos į gyvenimą, per drąsą žengti pirmą žingsnį dabar.
Tik tikrumas išlaisvina.
Tikrumas – tai revoliucija, kuri prasideda viduje.
Ir pasaulis keičiasi ne tada, kai jį keiti.
O tada, kai liaujiesi apsimetęs.
Todėl klausk savęs ne „ką dar turiu pasiekti?“
O:
„Kas aš būčiau, jei jau dabar leisčiau sau būti savimi?“
„Kas manyje jau tikra – net be aplodismentų?“
Ir tegul tavo gyvenimas tampa ne įvaizdžiu.
O liudijimu, kad tikrumas įmanomas.