Resonantia est veritas
Kviečiu tave - pažink save
Be meilės sau – visos terlionės apie meilę kitiems yra mylimiausias melas sau, iliuzija.
Be meilės sau visos kalbos apie meilę kitiems dažnai tampa slaptu poreikiu pritarimui, dėmesiui, priklausomybei. Tai atrodo kaip meilė, bet realiai gali būti tik iliuzija, savęs apgaulė ar bandymas kompensuoti vidinį trūkumą.
Ir jeigu žmogus sako „Aš nemoku savęs mylėti“, tai reiškia, kad jis veikia ne iš bendrystės, o iš vampyrizmo, manipuliacijos, EGO, psichologinių kompensacijų.
Vampyrizmas – subtilus maitinimasis kitais
Nuolatinis skundimasis ir verkšlenimas, kad tik kiti duotų dėmesio: „Man viskas blogai, manęs niekas nesupranta.“
Aukos vaidmuo „Be tavęs aš neišgyvensiu…“
Provokavimas konfliktų, kad tik gautų emocinės reakcijos (net pykčio) ir taip pasimaitintų.
Nuolatinis dėmesio reikalavimas – skambučiai, tikrinimai, žinutės, nes pats negali užsipildyti iš vidaus.
Manipuliacija – paslėpta kontrolė per kitą
Kaltės primetimas „Tu mane įskaudinai, todėl privalai mane pataisyti.“
Grasinimai „Jeigu mane paliksi, aš pasidarysiu sau kažką.“
Perdėtas pataikavimas, kuris atrodo kaip rūpinimasis, bet slepia norą gauti pritarimą ar meilę.
Emocinis šantažas – verčia kitą jaustis atsakingu už jo būseną ir jausmus.
EGO – pūsta savastis, slepianti tuštumą
Puikybė ir išdidumas „Aš viską žinau, niekas man neprilygsta.“
Statuso demonstravimas – pinigai, titulai, pasiekimai kaip dirbtinė vertės kaukė.
Emocinis šaltumas – dedasi abejingas, kad nereiktų pripažinti, jog jam skauda ar kad jam reikia meilės.
Kontrolės troškimas – įsitikinimas, kad kiti turi gyventi pagal jo taisykles.
Psichologinės kompensacijos – gynybiniai mechanizmai
Menkavertiškumo jausmo kompensacija per puikybę – viduje jaučiasi nevertingas, bet išorėje demonstruoja ypatingumą.
Vienatvės jausmo kompensacija per prikibimą – negali pabūti vienas, nes bijo susidurti su vidine tuštuma.
Baimės kompensacija per kontrolę – reguliuoja kitus, nes pats jaučiasi bejėgis.
Nepasitikėjimo savimi kompensacija per kritiką – nuolat menkina kitus, kad pats pasijaustų geresnis.
Perfekcionizmas – bandymas kompensuoti menkavertiškumą per nuolatinį „tobulumo“ siekį, kad tik gautų meilę ar pritarimą.
Narcicizmas – bandymas kompensuoti vidinę tuštumą per grandiozinį įvaizdį, kai išorėje demonstruojama galia, bet viduje slypi trapumas ir nesaugumas.
Kol žmogus nesimoko mylėti savęs, jis maitinasi kitais, manipuliuoja, slepiasi už EGO arba kuria psichologines kompensacijas.
Tik meilės sau praktika nutraukia šį ratą.
Visa tai, kas išvardyta – vampyrizmas, manipuliacija, EGO, kompensacijos – iš tiesų yra ne meilės veiksmai, o baimės veiksmai.
Vampyrizmas kyla iš baimės likti tuščiam.
Manipuliacija kyla iš baimės prarasti kontrolę ar būti paliktam.
EGO kyla iš baimės pasirodyti silpnam ir nereikalingam.
Psichologinės kompensacijos kyla iš baimės susidurti su savo tikruoju trūkumu ar skausmu.
Baimė, trūkumo būsena – reikia viską kompensuoti, apsaugoti, užimti. Baimė ima, kontroliuoja, slepia – nes ji tuščia.
Tai, ką žmogus vadina „meile“ kitam, kai pats nemyli savęs, iš tiesų yra baimės maskė.
Tai ne meilė, o baimė. Tai veikimas ne iš meilės, o iš baimės
Toks žmogus siekia maitintis kitais, nesveikais psichiniais būdais pildyti savo vidinę visatą. Jis nepraturtina ryšio, neaugina – jis maitinasi. Subtiliai maitinasi. Ir blogiausia dalis yra tai, kad žmogus, kuris nemoka mylėti savęs, automatiškai sako „Aš nemyliu tavęs“. Ir taip patyliukais pasako viską, kas buvo išsakyta prieš tai.
Tik tada, kai žmogus kasdienybėje gebės per savo patirtį atskirti, kas yra ta meilė sau –
jis mokės to linkėti tau,
jis mokės tau suteikti tai,
jis mokės prisidėti prie to,
jis mokės tai skatinti,
jis mokės tai pamatyti,
jis mokės tai kurti.
Tik per meilės sau praktiką, kuri yra patirtis, žmogus per savo kūną, savo jausmą ir savo emociją atras tą vidaus kalbą – tą rezonansą, kuris vyksta vidiniame pasaulyje, kai atliekamas meilės sau ritualas, meilės sau veiksmas.
Kol žmogus to ritualo nepatyrė, kol neįžemino savo veiksmais, savo energija, tekančia jame, per save – tol jis nežino, kas yra meilės sau energija.
Tai suvokiama tik per šią formulę: Meilės sau energijos įžeminimas per save. Tik per tiesioginę patirtį. Be jokių tarpininkų.
Tai reiškia:
1. Viduje kylanti mintis, intuicija, noras, vidinis balsas, slapta svajonė padaryti kažką dėl savęs. Tai yra vadinama impulsu, o dar giliau energija.
2. Veiksmas nukreiptas į save.
3. Patirtis per save.
4. Emocija.
5. Įžeminimas. O tai reikia vidinį žinojimą.
Žmogus, kuris myli save, atrodo visai kitaip nei tas, kuris tik vaidina ar kompensuoja.
Vidinis jausmas
Jis jaučia ramybę savyje, net kai aplink chaosas.
Jam nereikia įrodinėti savo vertės – jis ją jaučia natūraliai.
Jis moka priimti savo klaidas ir netobulumą, nes nesiekia būti tobulas.
Santykiai su kitais
Jis nedrasko kitų dėl dėmesio, nes pats save užpildo.
Jis gali duoti meilės, nes ją turi viduje – tai ne poreikis, o dalijimasis.
Jis nelaiko kitų atsakingais už savo emocijas: pats pasirūpina savo būsenomis.
Su juo šalia jautiesi laisvai, be spaudimo – jis nevaldo, nesikabina, neįtraukia į dramas.
Elgesys
Jis rūpinasi savimi – kūnu, poilsiu, emocijomis, bet be kraštutinumo ar egoizmo.
Jis moka pasakyti „ne“, nes suvokia savo ribas.
Jis nesistengia būti patogus visiems, nes vertina autentiškumą labiau už patikimą įvaizdį.
Jis gyvena ne iš trūkumo, o iš pakankamumo.
Energetika
Iš jo sklinda lengvumas – jis neperkrauna tavęs savo problemomis.
Jis spinduliuoja šiltą buvimą, ne teatrą ar įvaizdį.
Jo akys nėra alkstančios – jos kviečia, bet nereikalauja.
Su juo jautiesi, kad jis yra namuose savyje, ir todėl leidžia tau būti namuose savyje.
Žmogus, kuris myli save, nevaidina meilės, o yra meilėje, jo erdvėje ji jaučiama.
Jis nesiekia būti tobulu, bet spinduliuoja natūralų buvimą – be kaukių, be žaidimų, be „užpildyk mane“.
Kaip atrodo žmogus, kuris myli save?
Džiaugiuosi, kad susitikome čia, teksto pabaigoje.
Šiame informaciniame triukšme ši žinutė kalba tau autentiškai – drąsiai, atvirai, kartais lengvai provokuojančiai. Nes ji nenori pasiklysti tavo informacijos sraute, pilname dirbtinumo. Ji patikrinta žiniomis, gyvenimu ir praktika. Tai gyvenimo bei psichologijos išmintis.
Atvirumas ir tiesa gydo – tai ne filosofija, o gryniausia tiesa.
Ir jeigu buvo vietų, kurios tave sujudino – tai tavo paties atspindys veidrodyje. Galbūt jos iššaukė reakciją, emociją ar net kūno psichosomatikos signalą, tavo kūnui būdinga unikalia kalba.
Ir čia gimsta kvietimas tai patyrinėti.